„Manęs daug kas klausdavo, kaip aš motyvuoju bendruomenę. O paskui supratau, kad pirmiausiai ne aš juos, o jie motyvuoja mane“, – sako Ąžuolinių kaimo (Alytaus r.) bendruomenės pirmininkė Danguolė Jarmalavičienė.

Kai dienos metu suintensyvėja eismas prie Ąžuolinių malūno, vietiniai jau žino – prasidėjo dienos pietūs. Čia pietauti užsuka ūkininkai, pravažiuojantys keliautojai, žmonės iš aplinkinių miestelių. Tai, kas prieš kelis metus buvo viso labo idėja – šiandien realus pavyzdys, ką gali bendruomenė, kuri nusprendžia nelaukti, o veikti.

Senas malūnas tapo nauja pradžia

Kaime turėti savą erdvę susitikimams bendruomenė norėjo jau seniai. Kadangi Ąžuoliniuose stovi išskirtinis pastatas – senas malūnas, būtent į jį ilgą laiką krypo bendruomenės akys. Tačiau norėti ir ryžtis tokį siekį įgyvendinti yra du skirtingi dalykai.

„Mes į tą malūną dairėmės ilgai. Pirmiausia reikėjo pačiai bendruomenei prisijaukinti mintį, kad mes iš tikrųjų galim jį nusipirkti“, – pasakoja beveik 10 metų bendruomenėje pirmininkaujanti D. Jarmalavičienė.

Jos teigimu, sprendimas nebuvo greitas. Diskusijos vyko kelis metus, kol galiausiai buvo priimtas sprendimas – malūnas bendruomenei reikalingas. Taigi, bendruomenės nariai surėmė pečius ir šį pastatą įsigijo iš sukauptų bendruomenės lėšų.

Visgi didžiausi iššūkiai prasidėjo po pastato įsigijimo: remonto poreikiai, projektų paieškos, paraiškų rašymas, biudžetų skaičiavimai ir situacijos, kai ne viskas vyksta pagal numatytą planą. „Projektus rašyti labai sunku. Kol parašai, kol praeina vertinimai, praeina nemažai laiko ir viskas pabrangsta“, – sako pašnekovė.

Taigi, nors iššūkių teko įveikti nemažai, bet bendruomenė nepasidavė – suremontavo įsigyto malūno priestatą, įrengė salę ir virtuvę. Vėliau sėkmingai įvykdė ir kitus įsipareigojimus – sukūrė darbo vietą bei pradėjo teikti viešojo maitinimo paslaugas. Būtent tuomet ir gimė idėja, kuri netrukus virto viena sėkmingiausių bendruomenės iniciatyvų.

Idėjos sėkmė pranoko visus lūkesčius

Bendruomenė nusprendė įsigytose ir naujai įrengtose patalpose teikti dienos pietus. Iš pradžių bendruomenė į šią idėją žiūrėjo atsargiai, tačiau surizikavę niekada nesigailėjo.

„Mes tikėjomės daug mažesnio žmonių srauto. O paskui paaiškėjo, kad mūsų lūkesčius viskas viršijo daugybę kartų – visi paruošiami patiekalai yra kasdien išparduodami“, – pasakoja D. Jarmalavičienė. Darbo apimtys taip išaugo, kad vieno darbuotojo nebeužtenka – šiuo metu pilnu etatu dirbančiai virėjai gelbsti pagalbininkė.

Pasak jos, dabar čia pietauti atvyksta žmonės ne tik iš Ąžuolinių, bet ir iš Simno, Krosnos ir kitų aplinkinių vietovių. Pagrindiniai klientai – ūkininkai: „Vieni užsuka papietauti, kiti pasiima maisto išsivežti į laukus. Būna, kad atvažiuoja su traktoriais, sustoja ir ateina pavalgyti.“

Uždirbamos lėšos leidžia ne tik išlaikyti darbo vietas ir padengti išlaidas, bet ir investuoti į bendruomenės veiklą. Pavyzdžiui, praėjusiais metais jie leido įsigyti ir sumontuoti naują šildymo sistemą.

Bendruomenė, kuri gyvena ne vien šventėmis

Nors malūnas šiandien tapęs ryškiu traukos tašku, Ąžuolinių gyvenimas sukasi ne tik apie jį. Bendruomenės kalendorius pilnas veiklų visais metų laikais. Vienas iš ryškiausių bendruomenės renginių – vasarą vykstanti tradicinė šventė „Susitikime Ąžuoliniuose“. Jos metu vyksta koncertai, sportinės rungtys, pristatomas kulinarinis paveldas.

Renginių netrūksta ir kitu laikotarpiu: pavasarį čia puošiamas šv. Velykų medis, rudenį organizuojamos vakaronės, o žiemą vyksta eglės puošimo ir įžiebimo šventė. Be to, kalėdiniu laikotarpiu vyksta dirbtuvės, kuriose vaikai dekoruoja sausainius, suaugusieji kepa kūčiukus, atvyksta Kalėdų Senelis.

Ąžuolinių bendruomenė aktyviai puoselėja ir kulinarinį paveldą. Bendruomenė yra Saugomų teritorijų prekės ženklo turėtoja, kuri kepa dzūkiškos bandos, rengia mielinių krūstų (žagarėlių) edukacijas, verda spurgas, pristato farširuotos lydekos gamybą.

„Galima būtų daug ką prigalvoti ir daug ką padaryti, bet mes visi turim pagrindinius darbus, iš kurių gyvenam, – sako bendruomenės pirmininkė D. Jarmalavičienė. – Praėjusiais metais parašiau 6-7 projektus. Šiemet nusprendžiau – reikia mažiau… Visą laiką sakau – daugiau neberašysiu, bet ateina nauji metai ir vėl rašau.“

Bendruomenė kuriama nuosekliu darbu

Paklausta, kaip tiek metų pavyksta išlaikyti bendruomenės aktyvumą, Danguolė Jarmalavičienė sako: „Manęs daug kas klausdavo, kaip aš motyvuoju bendruomenę. O paskui supratau, kad pirmiausiai ne aš juos, o jie motyvuoja mane“.

Pašnekovė pasakoja, kad bendruomenės nariai savanoriškai šienauja viešąsias erdves, prižiūri gėlynus, organizuoja talkas, prisideda prie bendruomenės pastatų remonto ir kasdienių darbų. Būtent jų entuziazmas ir noras veikti įkvepia dar daugiau idėjų, kaip būtų galima padaryti kraštą dar smagesnį gyventi.

Bendruomenė čia kuriama ne dideliais lozungais, o nuosekliu darbu, bendrais sprendimais ir įsitikinimu, kad kaimo gyvenimas priklauso nuo pačių žmonių. O ateityje įgyvendinti planuojamų svajonių, kaip sako pašnekovė, dar tebėra likę daug.

Saugomų teritorijų prekės ženklas vienija daugiau nei 200 verslų

Saugomų teritorijų produkto ženklas – „paukštė” –  buvo sukurtas 2013 m. Daugiau nei dešimtmetį kiekviena Lietuvos saugoma teritorija šį ženklą, specialios komisijos sprendimu, gali suteikti išskirtiniams tos vietovės produktams ir paslaugoms. Tai – darnūs produktai ir paslaugos, kurie ne tik saugo vietos gamtą ir puoselėja kultūrą, bet ir prisideda prie tos teritorijos gerovės bei klestėjimo. Dažnai šie gaminiai reprezentuoja etnografinį regioną, kuriame yra gaminami. Šiuo metu Lietuvoje skaičiuojama virš 200 saugomų teritorijų ženklo turėtojų.

Bendrai finansuoja Europos Sąjunga. Išsakytas požiūris ir nuomonės nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ir Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomosios agentūros (CINEA) nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei paramą teikianti institucija nėra už juos atsakingos.