Ornitologas dr. Eugenijus Drobelis: „Stengiamės atkurti nors dalelę buveinių“

„Įsivaizduokim, koks Dzūkijos kraštas buvo prieš keletą tūkstančių metų, kai atsitraukė ledynai. Tai buvo pustomos kopos, o augmenija – labai skurdi. Prie tokių atvirų smėlio erdvių prisitaikė tiek augalai, tiek gyvūnai, vabzdžiai, paukščiai“, – sako ilgametis Dzūkijos nacionalinio parko ornitologas dr. E. Drobelis. Vėliau, laikui bėgant, kopos apaugo ištisiniais miškų masyvais. Kodėl čia žemė tapo […]
Gamtininkas S. Paltanavičius: „Mes patys padarėme taip, kad natūralios gamtos neturėtume“

Gamtininkas, rašytojas, fotografas Selemonas Paltanavičius pažymi, kad šiandien žmonės gamtą pažįsta prasčiau nei anksčiau, o save vadinantys kovotojais už planetą, dažnai kovoja vien skambiais lozungais. Kas šiandien labiausiai neramina gamtininką? Kas sąlygoja tai, kad žmonės tolsta nuo gamtos? Ir kodėl gamtos negalima palikti savieigai? Apie tai ir kalbėjomės su S. Paltanavičiumi. „Kai kurie pagal savo […]
Retoms Lietuvos augalų ir vabzdžių rūšims išsaugoti – jau seniai svetur taikoma priemonė

„Džiugu matyti, kad Dzūkijos nacionaliniame parke jau yra atvertos žemyninės kopos. Kontroliuojamas paklotės deginimas leis jose įsikurti toms rūšims, kurios natūraliai tose gaisravietėse augo“, – sako doc. dr. Eduardas Budrys, Gamtos tyrimų centro vyr. mokslo darbuotojas. Pasak jo, anksčiau Dzūkijoje, natūraliuose pušynuose reguliariai vykdavo gaisrai. Tyrimai Čepkelių rezervate rodė, kad dideli gaisrai praeityje vykdavo vidutiniškai […]
Kodėl kontroliuojamas deginimas yra naudingas?

Kontroliuojamas miško paklotės deginimas, kuriuo imituojamas savaiminis gaisras – gamtotvarkos priemonė, kuria siekiama išsaugoti nykstančias vabzdžių, paukščių ir augalų rūšis. Užsienyje plačiai taikomas kontroliuojamas deginimas aktualus ir nedideliuose plotuose Dzūkijoje. „Ankstesniais šimtmečiais ugnis turėjo labai didelį vaidmenį miško kraštovaizdžiuose. Todėl yra labai daug rūšių, kurios apsigyvena vietose, kur kažkada vyko gaisras. Eliminuodami ugnį iš teritorijų, […]
Ugnis miškuose – būdas išsaugoti retas Lietuvos augalų ir gyvūnų rūšis

„Ugnis miške gali būti naudinga“. Toks teiginys dažną lietuvį verčia suklusti. Visgi, tai nėra naujovė – kontroliuojamas deginimas yra gamtotvarkos priemonė, kuri dėl teikiamos naudos dešimtmečius aktyviai naudojama užsienyje. Ji sukuria palankias sąlygas įvairioms gyvūnų ir augalų rūšims įsikurti, reikšmingai prisideda prie nykstančių rūšių saugojimo. Kas yra kontroliuojamas deginimas? Ar jis aktualus Lietuvoje? Kokioms saugomoms […]
„Vakaro pokalbiai su ūkininku“ kviečia diskutuoti aktualiomis temomis

Šiandien startuoja „Vakaro pokalbiai su ūkininku“. Visą sausį ir vasarį vyksiančiuose nuotoliniuose susitikimuose dalyvaus Lietuvos, Austrijos bei Airijos ūkininkai. Jie dalinsis savo patirtimi įvairiomis temomis, o dalyvaujantieji galės užduoti klausimus. Tai tarptautinė iniciatyva, kurioje dalyvauja trys „Gero ūkininko“ čempionato ambasadoriai iš Lietuvos: Rasos ir Andriaus Prusakovų ekologinis „Bačkonių“ ūkis, Nerijaus ir Agnės Sukackų veislinės gyvulininkystės ūkis […]
Gamtosauga miškuose: kada kirsti reiškia saugoti

Miškų politika – bene opiausias ir daugiausiai visuomenės dėmesio sulaukiantis gamtosaugos klausimas Lietuvoje. Vis daugėja bendruomeninių judėjimų ir pilietinių iniciatyvų, kurios kovoja už didesnę miškų apsaugą. Nevyriausybininkų pastangomis buvo penkis kartus išplėstas Punios šilo rezervatas, kuriame neleidžiama jokia ūkinė veikla, o didžiojoje dalyje – ir žmonių lankymasis. Tačiau yra miškų, kur patys gamtininkai kišasi į […]
Kalėdų simboliu tapusios eglės likimas priklauso nuo mūsų

Eglės – neatsiejamas šv. Kalėdų simbolis. Be jų sunkiai įsivaizduojamas ir pačios Lietuvos kraštovaizdis. Tačiau mokslininkai šių medžių likimą piešia ne pačiom šviesiausiom spalvom. Didžiausią grėsmę žaliaskarėms kelia klimato kaita ir masiniai žievėgraužio tipografo, liaudiškai kinivarpų, antplūdžiai. Ką reikėtų daryti, kad Lietuvoje išsaugotume eglių populiaciją, ir kuo jos svarbios miško biologinei įvairovei, atsako Vytauto Didžiojo […]
Tradicinis lietuviškas šventinis stalas padeda saugoti aplinką

Šventinis laikotarpis – tai metas, kai susiburiame su artimaisiais, bendraujame ir mėgaujamės gausiais valgiais. Tačiau kiekvienas mūsų pasirinkimas, pradedant maisto pirkimu ir baigiant jo pateikimu ant stalo, gali prisidėti tiek prie aplinkos saugojimo, tiek prie jos taršos. Lietuviškas tradicinis šventinis stalas, kuriame dominuoja vietiniai ir sezoniški produktai, gali būti ne tik gardus, bet ir draugiškas […]
LIFE integruotojo projekto „Naturalit” naujienlaiškis – 2024 m. gruodis

Metams artinantis į pabaigą, dalinamės svarbiausiomis šio pusmečio naujienomis. Kone šviežiausia ir svarbiausia iš jų – projekto komandos parengtos gairės politikos formuotojams „Ar reikalinga gamtai žmogaus pagalba? Gamtotvarkos vaidmuo saugant ir atkuriant vertingas miško buveines“. Jose aptariama, kodėl gamtotvarka yra reikalinga, kaip, panaudojant gamta grįstus sprendimus, galėtų būti tvarkomi miškai saugomose teritorijose. Jose taip pat […]
