Melagienų skleidėjų taikiklyje – Dzūkijos kopos

Dzūkijos kopos. Kosto Kajėno video medžiagos kadras

Džiaugiamės, kad Dzūkijos kopų atvėrimas sulaukia vis didesnio mokslininkų ir visuomenės palaikymo, ir jau dabar leidžia matyti inicijuoto pokyčio kuriamus rezultatus.

Visgi, viešoje erdvėje, prisidengiant apsimestiniu susirūpinimu mišku, pasirodžius tikrovės neatitinkančiai informacijai dezinformuojama visuomenė. Tad dar kartą aptariame melagienų kūrėjams labiausiai rūpimas temas.

Primename, kad sekti patikimą, moksliniais argumentais pagrįstą informaciją galite https://naturalit.lt/, o kylančius klausimus kviečiame tiesiogiai užduoti projektą vykdančiai komandai. Taip pat atsakymus į anksčiau sklandžiusius mitus apie projekto vykdomą veiklą skaitykite čia: https://naturalit.lt/mitu-dekonstrukcija-zemyniniu-kopu-atverimo-temoje/

Kodėl buvo nuspręsta atkurti žemynines kopas Dzūkijoje?

Dzūkijoje driekiasi didžiausias žemyninių kopų masyvas Lietuvoje, o Dzūkijos nacionaliniame parke yra keturi geomorfologiniai draustiniai, skirti šių kopų apsaugai. Anksčiau kopų reljefas buvo nematomas dėl jų apaugimo mišku, o biologinė įvairovė sumažėjo dėl plantacinio tipo miškų įveisimo ir auginimo ant buvusių atvirų kopų, kuriose gausu saugomų rūšių.

Atkurti žemynines kopas Dzūkijoje nuspręsta siekiant atkurti nykstančią Europos Bendrijos svarbos buveinę – Nesusivėrusią žemyninę smiltpievę, nykstančias augalų ir gyvūnų rūšis bei padidinti biologinę įvairovę. Svarbu pažymėti, kad žemyninių kopų atkūrimas vykdomas įgyvendinant Dzūkijos nacionalinio parko tvarkymo planą, o atkūrimo darbai buvo numatyti dar 2016 m. Vyriausybės patvirtintoje Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schemoje, tvarkymo plane dar prieš pradedant LIFE integruotąjį projektą „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“.

Gamtotvarkos planas patvirtintas LR aplinkos ministro, vidinės miškotvarkos projektai – Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus. Gamtotvarkos plano sprendiniai integruoti į VMU Varėnos ir Druskininkų regioninių padalinių vidinės miškotvarkos projektus.

Europos Bendrijos svarbos buveinių apsaugai svarbioje teritorijoje „Dainavos giria“ buvo suplanuoti specialūs kirtimai, skirti biologinės įvairovės palaikymui pagal gamtotvarkos planą. Šiame plane numatyta suformuoti, atkurti ir palaikyti palankią apsaugos būklę Europos Bendrijos svarbos natūralioms buveinėms: nesusivėrusiai žemyninei smiltpievei (mažiausiai 43 ha plote), vakarų taigai (bent 55 ha plote) ir kerpiniams pušynams (bent 73 ha plote), išsaugant jų struktūrą ir rūšinę sudėtį.

Taip pat siekiama atkurti lygutės perinčią populiaciją, pagerinti vėjalandės šilagėlės (mažiausiai 3,4 ha plote) apsaugos būklę ir sudaryti tinkamas sąlygas smiltyninio gvazdiko augimui. Gamtotvarkos plano sprendiniai integruoti į VMU Varėnos ir Druskininkų regioninių padalinių miškotvarkos projektus.

Kodėl Dzūkijos kopų projektas sustabdytas?

Nei projektas LIFE integruotojo projektas „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“, nei viena iš jo įgyvendinamų veiklų – Dzūkijos kopų atkūrimas – niekada nebuvo sustabdyti.

Kas įgyvendina šią projekto veiklą?

LIFE integruotąjį projektą „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ įgyvendina 10 partnerių. Tačiau Dzūkijos kopų atkūrimas – tėra viena iš projekto veiklų. Dzūkijos kopų atkūrimo veiklai vadovauja Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija, talkinant Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkams ir Valstybinių miškų urėdijai. Su šia, kaip ir kitomis projekto veiklomis, yra susipažinę ir kiti projekto partneriai.

Kokia pinigų suma numatyta projekto veiklai, kuria rūpinamasi Dzūkijos kopų atvėrimu?

Dar 2016 m. Vyriausybės patvirtintoje Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schemoje, tvarkymo plane numatytą veiklą įgyvendinti padeda LIFE integruotas projektas „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“. Bendra LIFE integruoto projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ projekto vertė yra 17,2 mln. Eurų. Didžiąją dalį lėšų sudaro ES programos LIFE parama (10,3 mln. Eur), likusi suma skirta iš valstybės biudžeto lėšų. Projekto trukmė – 10 metų (2018-01-01 – 2027-12-31).

Projekto struktūroje nėra atskiros eilutės „gamtotvarkos plano parengimas“ ir tam skirto atskiro finansavimo. Partneriai projekte įgyvendina įvairias veiklas ir jose numatytus uždavinius (kaip, pavyzdžiui, gamtotvarkos projekto parengimas), tam skirdami reikiamą savo darbuotojų darbo laiką.

Kuo remiantis buvo vykdomi kirtimai?

Miško žemėje gali driektis ne tik medynai, bet ir atviros buveinės. Pavyzdžiui, atkuriant kraštovaizdį Kuršių Nerijoje, buvo nuspręsta neželdinti atvirų kopų. Toks pats sprendimas priimtas ir dėl Dzūkijos nacionalinio parko atvertų kopų – 2016 m. patvirtintu miškotvarkos projektu nuspręsta, kad atverti plotai taps neželdintinomis kirtavietėmis. Leidimus miškui kirsti išdavė Valstybinė miškų tarnyba įprasta tvarka.

Kodėl numatyti deginimai, jeigu įstatymai to neleidžia?

Kontroliuojamas miško paklotės deginimas, tai – gamtotvarkos priemonė, skirta palaikyti miško buveinių (pavyzdžiui, Vakarų taigos ir Kerpinių pušynų) gerą būklę. Tai reiškia – išsaugoti ir palaikyti būdingą augaliją, išsaugoti retas ir nykstančias buveinių rūšis.

Anksčiau miškų buveinėse gaisrai buvo natūralus ar žmogaus sukeltas, gana reguliariai pasitaikydavęs, gamtos reiškinys. Kerpinių pušynų ir Vakarų taigos buveinės ir su jomis susijusios tam tikros augalų, grybų, vabzdžių ir paukščių rūšys prisitaikė prie periodiškai kylančių gaisrų ir todėl ugnies pažaida tapo būtina jų išlikimui.

Valstybei pradėjus aktyviai užsiimti miškotvarka ir gaisrų prevencija, daliai buveinių ir rūšių kilo pavojus išnykti. Todėl joms palaikyti būtini kontroliuojami deginimai kaip savaiminių gaisrų imitacija.

Kontroliuojamam deginimui yra būdinga neaukšta liepsna, šviesūs dūmai bei žemesnė temperatūra. Tai neprimena tikro gaisro, nes tokie mažo intensyvumo kontroliuojami deginimai nepažeidžia medžių dėl atsparios ugniai kamieno žievės, o viršūnių nepasiekia. Kontroliuojamą deginimą, įvertinę meteorologines sąlygas, atlieka specialistai. Jam įgyvendinti pasitelkiamos įvairios saugumo priemonės.

Skaitykite daugiau apie kontroliuojamo deginimo reikšmę rūšių išsaugojimui: https://bit.ly/3QoGGfO

Sužinokite daugiau apie žemyninių kopų atvėrimą Dzūkijos nacionaliniame parke:

Bendrai finansuoja Europos Sąjunga. Išsakytas požiūris ir nuomonės nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ir Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomosios agentūros (CINEA) nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei paramą teikianti institucija nėra už juos atsakingos.