Tūkstantmečius po paskutiniojo ledynmečio Dzūkijos kraštovaizdis atrodė kitaip nei dabar. Jį formavo gamtos jėgos. Miškų plotus mainė vėjo pustomi smėlynai,
Dzūkijos kraštovaizdžiui būdingos vėjalandės šilagėlės – reti ir saugomi augalai –susiduria su išnykimo grėsme. Tinkamų buveinių mažėjimas, žmogaus veikla ir