Kosto Kajėno videomedžiagos kadras
Kovo 21-31 d. Dzūkijos nacionaliniame parke (DNP) buvo sėkmingai įgyvendinta kontroliuojamo miško paklotės deginimo gamtotvarkos priemonė, skirta žemyninių kopų atkūrimui. Kovo 21 d. darbai buvo įgyvendinami Musteikos, kovo 28 d. Marcinkonių, o kovo 31 d. Lynežerio kopose. Plačiau apie tai – LRT „Žinių“ reportaže.
„Numatyti darbai buvo įgyvendinti sklandžiai. Dėkojame Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkams, Valstybinės miškų urėdijos specialistams, Dzūkijos nacionalinio parko kolektyvui, kolegoms iš kitų saugomų teritorijų direkcijų bei priešgaisrinėms komandoms už bendradarbiavimą ir pagalbą, vykdant kontroliuojamo miško paklotės deginimo darbus“, – sakė Vaidas Vyšniauskas, DNP vyr. specialistas.
Dzūkijos žemyninių kopų atkūrimas – iš anksto planuota gamtotvarkos priemonė, kuri buvo numatyta dar 2016 m. Vyriausybės patvirtintoje DNP planavimo schemoje, tvarkymo plane. Ją įgyvendinti nuo 2018 m. padeda LIFE integruotas projektas „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“. 2023 m. sausį žemyninės kopos buvo atvertos, šiuo metu tęsiami jų atkūrimo darbai. Viena iš tam pasitelktų priemonių – kontroliuojamas miško paklotės deginimas.
Kosto Kajėno videomedžiagos kadrai
Kontroliuojamas deginimas būtinas rūšių išlikimui
Ugnis gamtoje yra natūralus ekologinis veiksnys, kuriam veikiant evoliucionavo rūšys ir buveinės. Anksčiau miškų buveinėse gaisrai buvo natūralus ar žmogaus sukeltas, gana reguliariai pasitaikydavęs gamtos reiškinys. Kerpinių pušynų ir Vakarų taigos buveinės ir su jomis susijusios tam tikros augalų, grybų, vabzdžių ir paukščių rūšys prisitaikė prie periodiškai kylančių gaisrų ir todėl ugnies pažaida tapo būtina jų išlikimui.
Valstybei pradėjus aktyviai užsiimti miškotvarka ir gaisrų prevencija, daliai buveinių ir rūšių kilo pavojus išnykti. Todėl joms palaikyti būtini kontroliuojami deginimai kaip savaiminių gaisrų imitacija.
Buvusiose gaisravietėse labai greitai įsikuria jas mėgstančių vabzdžių, paukščių ir augalų rūšys. Didžioji dalis jų yra nykstančios ir saugomos, įrašytos į ES Paukščių ir Buveinių direktyvų priedus bei Lietuvos raudonąją knygą.
Skaitykite daugiau:
- DUK apie kontroliuojamą deginimą
- Informacinis leidinys
- Straipsnis „Dzūkijos nacionaliniame parke pradėta įgyvendinti rūšių išsaugojimui svarbi gamtotvarkos priemonė“
- Straipsnis „Kodėl kontroliuojamas deginimas yra naudingas?“
- Straipsnis „Ugnis miškuose – būdas išsaugoti retas Lietuvos augalų ir gyvūnų rūšis“
- Straipsnis „Charles Ruffner: „Miškų atkūrimui galėtumėte panaudoti kontroliuojamą deginimą“
- Straipsnis „Miškotyros ekspertai: ugnis – ne tik naikinanti, bet ir atkuriančioji jėga“
- Straipsnis „Kai kurioms rūšims išsaugoti reikia… ugnies“