Europos Bendrijos (EB) svarbos rūšių palankių referencinių dydžių nustatymo nacionaliniu lygmeniu rezultatų pristatymas. D. Dapkaus nuotrauka

2023 m. gruodžio 5 d. Valstybinės saugomų teritorijų (toliau – VSTT) tarnybos Lankytojų centre įvyko renginys, kurio metu buvo pristatyti Metodinio-analitinio centro ekspertų penkerius metus vykdytų darbų rezultatai, renkant ir analizuojant informaciją apie Europos Bendrijos (toliau – EB) svarbos rūšis.

VSTT Metodinio-analitinio centro vadovo dr. Daliaus Dapkaus teigimu, kiekviena Europos Sąjungos (toliau – ES) šalis narė turi periodiškai, kas šešerius metus, teikti ataskaitas apie rūšių ir buveinių apsaugos būklę. Paskutinę ataskaitą VSTT specialistai parengė 2019 metais, taigi jau kitais metais pradedama rengti nauja ataskaita, kuri turės būti pateikta 2025 metais. Rūšies apsaugos būklei įvertinti naudojami nacionalinio lygmens rodikliai – rūšies palankios apsaugos būklės referenciniai dydžiai, t. y. skaičiai, apibrėžiantys, kokia rūšies būklė yra laikoma palankia. Palankaus referencinio dydžio sąvoka kildinama iš ES Buveinių Direktyvoje (1992) vartojamų sąvokų, ypač palankios apsaugos būklės apibrėžimo, kuris tiesiogiai susijęs su natūraliu arealu ir tokiu populiacijų dydžiu, kuris užtikrintų ilgalaikį rūšies išlikimą.

Palankus referencinis dydis rūšiai apima dvi dimensijas: 1) jos populiacijos dydžio ir 2) užimamo arealo. Palankus referencinis populiacijos dydis – populiacijos dydis biogeografiniame regione, kuris laikomas minimaliu, reikalingu ilgalaikiam rūšies gyvybingumui užtikrinti. Palankus referencinis arealas nacionaliniame lygmenyje – įvairias rūšies ekologines variacijas apimanti rūšies arealo dalis šalyje, kuri yra pakankamai didelė, kad užtikrintų ilgalaikį rūšies išlikimą. Jei rūšies populiacija tampa mažesnė nei minimali gyvybinga populiacija, yra tikimybė, kad tokią rūšį mes šalyje prarasime.

Europos Bendrijos (EB) svarbos rūšių palankių referencinių dydžių nustatymo nacionaliniu lygmeniu rezultatų pristatymas. D. Dapkaus nuotrauka

Referencinio populiacijos dydžio vienetas yra individų skaičius arba populiacijos užimamas plotas, išreikštas sutartiniais kvadratais (paprastai tai 1×1 km dydžio plotai), priklausomai nuo organizmų grupių ar rūšių ekologinių savybių. Pavyzdžiui, sausumos augalai paprastai vertinami individų skaičiumi, tačiau kitose šalyse, pavyzdžiui, kalnuose augančios sunkiai pasiekiamos augalų rūšys arba individų vienetais sunkiai suskaičiuojamos bestuburių rūšys gali būti vertinamos sutartiniu ploto, kuriame jos įsikūrę, vienetu – kvadratais.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius mano, kad palankių referencinių dydžių nustatymas yra svarbus žingsnis, leidžiantis objektyviai įvertinti rūšių išsaugojimo pastangas ir pamatuoti šioje srityje daromą pažangą. Žinant faktinę rūšies būklę apibūdinančius dydžius, galime išmatuoti „atotrūkį“ iki tikslo – palankių referencinių dydžių.

Europos Bendrijos (EB) svarbos rūšių palankių referencinių dydžių nustatymo nacionaliniu lygmeniu rezultatų pristatymas. D. Dapkaus nuotrauka

Lietuvoje ir jos teritorinėje jūroje aptinkami 54 EB svarbos natūralių buveinių tipai ir 106 EB svarbos augalų ir gyvūnų rūšys, kurioms steigiamos specialios saugomos teritorijos ir daugiau nei 40 EB svarbos rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga. EB svarbos natūralių buveinių nacionaliniai apsaugos tikslai jau yra nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-12 patvirtintame Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo 2015–2020 metų veiksmų plano 4 priede.

EB svarbos rūšių palankių referencinių dydžių ir apsaugos tikslų nustatymas nacionaliniu lygmeniu – vienas iš LIFE programos integruoto projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ (LIFE-IP PAF-NATURALIT Nr. LIFE16 IPE/LT/016) (toliau – Projektas) rezultatų. Projekto įgyvendinimo metu nustatant EB svarbos rūšių palankius referencinius dydžius buvo panaudoti EB svarbos rūšių inventorizacijos rezultatai, Saugomų rūšių informacinės sistemos, valstybinio aplinkos monitoringo duomenys, Europos Komisijai teikiamų ataskaitų apie EB svarbos rūšių būklę ataskaitų duomenys, Lietuvos perinčių paukščių atlaso, mokslinių straipsnių ir publikacijų bei kiti duomenys. Žuvų rūšių referencinius dydžius padėjo nustatyti Gamtos tyrimų centro mokslininkai.

Europos Bendrijos (EB) svarbos rūšių palankių referencinių dydžių nustatymo nacionaliniu lygmeniu rezultatų pristatymas. D. Dapkaus nuotrauka

Kviečiame susipažinti su renginio pranešimais:

D. Dapkus. EB svarbos rūšių referencinių dydžių nustatymas nacionaliniu lygmeniu

G. Vaivilavičius. Rūšių referencinių dydžių nustatymo bendrieji principai

G. Švitra. Vabzdžių referencinių dydžių nustatymas

E. Žalneravičius. Augalų referencinių dydžių nustatymas

V. Rakauskas. Žuvų referencinių dydžių nustatymas

G. Grašytė, A. Čerkauskas. Paukščių referencinių didžių nustatymas

R. Karpuška. Žinduolių referencinių dydžių nustatymas

Žiūrėkite I-osios renginio dalies įrašą: