Gebėjimų ir žinių stiprinimas vystant inovatyvius biologinės įvairovės apsaugos, populiacijų ir buveinių vertinimo metodus

7
Įgyvendindami gebėjimų ir žinių stiprinimo vystant inovatyvius biologinės įvairovės apsaugos metodus veiklą, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Metodinio-analitinio centro ekspertai numato išanalizuoti Biologinės įvairovės nykimo sustabdymo (No Net Loss) ir/arba Biologinės įvairovės kompensavimo (Biodiversity Offsetting) koncepcijas, ir pasiruošti jų įgyvendinimui Lietuvoje. Numatytos veiklos tiesiogiai prisidės prie Biologinės įvairovės strategijos tikslų įgyvendinimo. EB svarbos rūšių ir buveinių stebėsena reikalauja didelių finansinių bei žmogiškųjų išteklių. Procesas yra ypač imlus laikui, be to, dažnai prireikia itin siauros kvalifikacijos specialistų, kurių skaičius labai ribotas. Vis dėlto, šalys narės privalo nuolat stebėti Bendrijos svarbos buveinių ir rūšių būklę. Surinkti duomenys padeda įvertinti ir prognozuoti jų būklės pokyčius, laiku ir tinkamai reaguoti parenkant aplinkosaugines priemones.
Todėl ši projekto veikla skirta išbandyti ir standartizuoti inovatyvius monitoringo metodus Bendrijos svarbos rūšims ir buveinėms stebėti. Numatyta pasitelkti modernią įrangą ir modeliavimo įrankius sunkiai aptinkamų rūšių, tokių kaip pelėdos ir geniai, monitoringui. Šios naujos technologijos padės padaryti monitoringą efektyvesnį, tikslesnį, reikalaujantį mažiau žmogiškųjų resursų, nepriklausomą nuo oro sąlygų, o rezultatus labiau palyginamus tarp skirtingų teritorijų ir laikotarpių.
Numatytos veiklos:

  • Genių ir pelėdų gausos vertinimas naudojantis programuojama nuotoline garsų įrašymo įranga (nuo 2018 m. pradžios);
  • Perinčių bei migruojančių paukščių monitoringas naudojantis termovizinėmis kameromis (numatyta vykdyti laikotarpiu nuo 2021 m. sausio iki 2023 m. pabaigos);
  • Mažosios musinukės populiacijos vertinimas, pasitelkiant buveinės vertinimo ir GIS modeliavimo metodus (numatyta vykdyti nuo 2023 m. kovo iki 2026 m. pabaigos).
2018-2019 m. (I projekto fazės) rezultatai
  • Rengiant „Geninių paukščių populiacijų vertinimo, naudojantis nuotoliniais garso įrašymo įrenginiais, metodologiją“, nuspręsta palyginti trijų tipų duomenų rinkimą: tradicinį monitoringą (lauko ekspertų vykdomas apskaitas, analogiškas dabar naudojamam genių monitoringui) bei įrašytų paukščių balsų analizę, kai vienu atveju tai daro programinė įranga, kitu – įrašus rankiniu būdu perklausantis ekspertas. Tuo pagrindu ekspertai 96 taškuose atliko tradicinį geninių paukščių monitoringą 2018 ir 2019 m. pavasario sezonais, kaip reikalauja tradicinės apskaitos tvarka.
  • 2019 m. pavasarį vykdytos tripirščių genių paukščių apskaitos, naudojantis nuotoliniu garsų įrašymo prietaisu. Iš viso panaudota 30 paukščių balsų įrašymo prietaisų, iš kurių 20 vnt. buvo įsigyta integruotojo projekto lėšomis. Dešimt įrenginių buvo iškabinti naudoti ilgalaikiam monitoringui ir jų lokacija nekito nuo vasario iki gegužės mėn. pabaigos. Likę 20 įrenginių buvo naudoti trumpalaikiam (7-10 dienų) paukščių balsų įrašymui 91 stebėsenos taške, kur specialistai prieš tai atliko genių apskaitą tradiciniu būdu. Iš viso surinkta daugiau nei 30 tūkst. garso įrašų, kurių bendra apimtis viršijo 3,5 TB. Iki 2020 m. pabaigos bus baigta pirminė įrašų analizė.
  • 2019 m. viduryje pradėta rengti užsienio šalių Biologinės įvairovės nykimo sustabdymo (No Net Loss) ir Biologinės įvairovės kompensavimo (Biodiversity Offsetting) koncepcijų analizė.
  • 2019 m. rugsėjo 30 d. surengtas susitikimas su Aplinkos ministerijos atstovais, kuriame aptarta tolimesnė Biologinės įvairovės nykimo sustabdymo (No Net Loss) koncepcijos Lietuvai parengimo strategija ir sudarytas tolimesnis veiksmų planas.
  • 2019 m. lapkričio 15 d. pirmaisiais rezultatais apie genių monitoringą, naudojantis nuotoliniais balsų įrašymo prietaisais, pasidalinta su mokslininkais ir gamtosaugininkais konferencijoje „Ornitologiniai tyrimai Lietuvoje“.
2020-2021 m. (II projekto fazės) rezultatai
  • 2020 m. pradžioje, atrinkus lutučių apskaitos vietas, pradėtas jų balsų įrašymas nuotoliniais įrašymo įrenginiais, kuris tęsėsi visą pavasarį ir vasarą. Surinkti įrašai analizuojami pasitelkiant programinę įrangą ir perklausant rankiniu būdu. Šiuose taškuose Metodinio-analitinio centro ekspertas prieš tai atliko apskaitas analogišku tradiciniam Lietuvoje vykdomam monitoringui būdu.
  • Išanalizavus Lietuvos teisės aktus ir užsienio šalių patirtį, 2020 m. rudenį parengtas pirminis Biologinės įvairovės nykimo sustabdymo koncepcijos projektas bei pateikti siūlymai, kaip tobulinti teisės aktus. Visa tai aptarta su Aplinkos ministerija.
  • 2020 m. vasaros pradžioje pradėta GIS galimybių studija, skirta įvertinti nuotolinio stebėjimo įrankių surinktų duomenų taikymo galimybę buveinėms stebėti, agrarinės aplinkosaugos priemonėms ir gamtos tvarkymo darbams įvertinti.
  • 2021-06-30 baigta rengti ir įvairiose mokslinėse konferencijose pristatinėjama geninių paukščių apskaitų metodika panaudojant autonominius paukščių balsų įrašymo įrenginius. Lietuvos ornitologams ir projekto socialiniams partneriams ši metodika ir jos efektyvumas buvo pristatyti 2021 m. gruodžio 17 dieną.
Projekto pažanga

Susijusios Naujienos

Projektą „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje” (LIFE IP PAF-NATURALIT ), Nr. LIFE16 IPE/LT/016 finansuoja Europos Sąjungos LIFE programa ir Lietuvos Respublika. Už tinklalapyje pateikiamą informaciją visą atsakomybę prisiima autoriai. Čia pateikiamas turinys nebūtinai atspindi Europos Komisijos nuomonę.