Siekdami teigiamų rūšių ir buveinių apsaugos būklės pokyčių, viso projekto metu stebėsime taikomų gamtosauginių priemonių poveikį aplinkai projekto tvarkomose teritorijose bei viso „Natura 2000“ tinklo Lietuvoje mastu.
Valdymo efektyvumas vietiniu lygmeniu bus vertinamas pagal kiekvienai teritorijai nustatytus gamtinius, socialinius ir ekonominius rodiklius, vadovaujantis Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos parengta ir kartu su projekto ekspertais patobulinta metodika. Gamtosaugos veiksmų poveikio stebėsenos duomenys bus sisteminami naudojantis GIS technologija ir viešai skelbiami projekto interneto svetainėje bei kituose teminiuose šaltiniuose.
Valdymo efektyvumas vietiniu lygmeniu bus vertinamas pagal kiekvienai teritorijai nustatytus gamtinius, socialinius ir ekonominius rodiklius, vadovaujantis Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos parengta ir kartu su projekto ekspertais patobulinta metodika. Gamtosaugos veiksmų poveikio stebėsenos duomenys bus sisteminami naudojantis GIS technologija ir viešai skelbiami projekto interneto svetainėje bei kituose teminiuose šaltiniuose.
2018-2019 m. (I projekto fazės) rezultatai
- Sukurtos individualios gamtotvarkos darbų efektyvumo (projekto veiklų poveikio) stebėsenos programos, ir nustatyti stebimi kiekybiniai ir kokybiniai gamtiniai, socialiniai ir ekonominiai rodikliai šioms projekte tvarkomoms teritorijoms: Ginučių ąžuolynui, Pabiržės pusiasaliui, Kretuonykščio pelkei, Užpelkių telmologiniam draustiniui, Grūdos slėniui, Dzūkijos nacionaliniame parke esančioms projektinėms teritorijoms.
- 2019 m. pradėta rengti studija „Natura 2000 tinklo socio-ekonominės naudos vertinimas“.
2020-2021 m. (II projekto fazės) rezultatai
- 2020 m. pradžioje parengti projekto veiklų poveikio visam Natura 2000 teritorijų tinklui Lietuvoje stebėsenos rodikliai.
- 2020 m. spalio mėn. parengta ir visuomenei pristatyta studija „Natura 2000 tinklo socio-ekonominės naudos vertinimas”, kurią parengė konkursą laimėjusi įmonė „BGI Consulting“. Rezultatai parodė, jog „Natura 2000“ ekologinio tinklo teikiama nauda valstybei siekia apie 105 mln. Eur per metus ir daugiau nei dvigubai viršija tiesiogines sąnaudas, kurias daugiausiai sudaro žemės savininkų prarandamos pajamos dėl galiojančių veiklos apribojimų ir išlaidos paties tinklo priežiūrai bei monitoringui.