Pauliaus Mikos nuotraukos
LIFE integruotojo projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ iniciatyva dar šiais metais Žemaitijos nacionaliniame parke pradės veikti trečioji žaliosios biomasės kompostavimo aikštelė. Ji palengvins direkcijai priklausančių natūralių pievų ir šlapynių priežiūrą, leis pagaminti organinių trąšų.
Žemaitijos nacionalinio parko direkcija pirmoji iš Lietuvos saugomų teritorijų įrengė kompostavimo aikšteles. Nuo 2024 m. kompostavimo aikštelės veikia Plokščių ir Pamedinčių kaimuose, o nuo šio sezono žaliąją biomasę priimti pradės ir naujausia, Jazdauskiškių kaime įkurta aikštelė.
Šios aikštelės leis kasmet paversti kompostu maždaug 80 t biomasės. Kadangi kompostavimo procese nenaudojamos maistinės ir gyvūninės kilmės atliekos, todėl aikštelės neskleidžia blogų kvapų ir neteršia aplinkos.
Kompostavimas naudingas pievų biologinei įvairovei
Natūralios pievos Lietuvoje ir kitose Europos šalyse sparčiai nyksta. Per pastaruosius dešimtmečius jų plotai Lietuvoje sumažėjo maždaug trečdaliu. Tai lėmė intensyviau vykdoma žemdirbystė ir mažėjantis gyvulius auginančių ūkių skaičius. Apleistos pievos ilgainiui užželia krūmais ar virsta mišku – taip atimamos atvirą kraštovaizdį mėgstančių paukščių buveinės.
Ūkininkaujantys „Natura 2000“ tinklui priklausančiose pievose turi laikytis tam tikrų reikalavimų, pavyzdžiui, šienauti tik antroje vasaros pusėje. Tai ūkininkams tampa rimta problema, nes vėlai nupjauta pieva nebetinka gyvulių pašarui, o jos palikimas vietoje trikdo natūralius procesus. Todėl besirūpinantiems pievomis tenka ieškoti būdų, kaip pasirūpinti dideliu biomasės kiekiu, o jie reikalauja ir papildomų išlaidų.
Taigi, įrengtos žaliosios biomasės kompostavimo aikštelės turi keletą naudų. Visų pirma, jos padeda išsaugoti biologinę įvairovę – pašalinus nupjautą žolę, į dirvą negrįžta perteklinės maistinės medžiagos, todėl pievose vyraujančių rūšių neužgožia greitai besiplečiantys, azotamėgiai augalai. Antra, jos palengvina pievų priežiūrą Žemaitijos nacionalinio parko direkcijai, kuri yra atsakinga už daugiau nei 100 ha pievų ir šlapynių. Trečia, kompostas tampa natūraliomis trąšomis, kurios padeda gerinti dirvožemio būklę ir atkurti jo derlingumą.
Komposto gaminimo procesas. Pauliaus Mikos nuotraukos
Bendrai finansuoja Europos Sąjunga. Išsakytas požiūris ir nuomonės nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ir Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomosios agentūros (CINEA) nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei paramą teikianti institucija nėra už juos atsakingos.