Nuo rugpjūčio mėnesio antros pusės, esant tinkamoms oro sąlygoms, Dzūkijos nacionaliniame parke (DNP) bus pradėta įgyvendinti kontroliuojamo miško paklotės deginimo gamtotvarkos priemonė, skirta palaikyti ir atkurti miško buveinių, kurioms būdinga ugnies pažaida (tokių kaip Vakarų taiga ir Kerpiniai pušynai ar rečiau pasitaikantys Spygliuočių miškai ant ozų) gerą būklę.

Ja rūpinasi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai, DNP gamtosaugos ekspertai ir Valstybinės miškų urėdijos specialistai. Užsienyje daug metų sėkmingai taikoma priemonė padės pagerinti buveinių situaciją ir Lietuvoje.

Kontroliuojamas deginimas. Kas tai?

Kontroliuojamas miško paklotės deginimas yra gamtotvarkos priemonė, skirta palaikyti ir atkurti miško buveinių, kurioms būdinga ugnies pažaida, tokių kaip Vakarų taiga ir Kerpiniai pušynai ar rečiau pasitaikantys Spygliuočių miškai ant ozų, gerą būklę: t. y. išsaugoti ir palaikyti būdingą augaliją, medyno struktūrą, paklotės apšviestumo sąlygas, užtikrinti natūralų medyno atsikūrimą bei išsaugoti retas ir nykstančias tokių buveinių rūšis.

Ši gamtotvarkos priemonė reikalinga ten kur nuo seno miškingas kraštovaizdis buvo periodiškai veikiamas ir prisitaikęs prie ugnies pažaidos, tai dažniausiai sausųjų pušynų miškai. Lietuvoje kontroliuojamą miško paklotės deginimą aktualiausia būtų taikyti Dzūkijoje, dėl čia paplitusių Vakarų taigos ir Kerpinių pušynų. Skurdūs kerpiniai pušynai šiuo metu yra vienas iš buveinių tipų, kuriam reikia dėmesio ir aktyvios apsaugos dėl spartaus nykimo.

Svarbu pažymėti, kad kontroliuojamam deginimui yra būdinga mažai intensyvi ir neaukšta liepsna bei žemesnė temperatūra. Tai neprimena tikro gaisro, nes tokie mažo intensyvumo kontroliuojami deginimai nepažeidžia pušų dėl atsparios ugniai kamieno žievės, o medžių lajos nepasiekia.

Saugumą užtikrins pasirinktas laikas ir specialistų komanda

Borealiniuose miškuose rudens suplanuoti kontroliuojami deginimai paprastai vyksta nuo vasaros pabaigos, kai yra sumažėjęs biologinis aktyvumas, t. y. pasibaigęs intensyvus augalų augimo bei laukinės faunos aktyvumo laikotarpis, taip sumažinant neigiamo poveikio perintiems paukščiams ir kitoms jautrioms rūšims potencialą. Dauguma gyvūnų, paukščių kontroliuojamo deginimo metu sugeba saugiai pasišalinti. O kadangi deginimas neintensyvus ir neprilygsta gaisrui, ropliai ar kiti gyviai saugiai pasislepia urvuose žemėje ar iš šio ploto pasitraukia.

Gamtotvarkos priemonės įgyvendinimui yra atsakingai rengiamasi. Plotas deginimui kruopščiai parenkamas iš anksto, įvertinant trumpalaikį ir ilgalaikį šios priemonės poveikį. Jis apribojamas mineralizuota dirvožemio juosta, kuri esant reikalui gali būti sudrėkinama. Įvertinamos oro sąlygos – jeigu jos yra tinkamos gamtotvarkos priemonei įgyvendinti, kontroliuojamas miško paklotės deginimas pradedamas priešvėjine kryptimi ir yra nuolat prižiūrimas profesionalių specialistų komandos.

Siekiant užtikrinti saugumą, aplink deginamą plotą budi 3 priešgaisrinės komandos, rezervinė gaisrininkų bei  savanorių gaisrininkų komanda su priešgaisriniais automobiliais. Prireikus, jie bet kurią akimirką  galės artėjančią prie ribos ugnį „sudrausminti“ vandens srove, tiekiama priešgaisrinėmis žarnomis. Netoliese budi priešgaisrinis automobilis. Po kontroliuojamo miško paklotės deginimo darbų atlikimo, priklausomai nuo oro sąlygų ir rizikos gaisrui kilti gaisravietėje, budės darbuotojai su gaisrų gesinimo įranga. Budėjimas vyksta visą laiką, kol yra rizika atsinaujinti gaisrui.

Remiasi užsienio šalių patirtimi

Kontroliuojamas miško paklotės deginimas, kaip efektyvi buveinių atkūrimo priemonė, yra sėkmingai taikomas kaimyninėse Latvijoje, Suomijoje ir Švedijoje. Vien pastarojoje 2015–2019 m. laikotarpiu buvo atlikti 120 kontroliuojamų deginimų Vakarų taigos buveinėse.

Taip pat kontroliuojamas deginimas (kaip gamtosaugos ir gaisrų prevencijos priemonė) yra plačiai taikoma Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Australijoje. Po didelių, neseniai kilusių gaisrų kyla rimtos diskusijos plačiau kontroliuojamą deginimą taikyti Pietų Europos šalyse.

Tiesa, DNP įgyvendintas kontroliuojamas deginimas nėra pirmasis Lietuvoje. Pirmąkart ši gamtotvarkos priemonė buvo taikoma 2011-aisiais Musteikos girininkijoje. Ja buvo siekiama pagerinti tetervinų tuokviečių būklę. Valstybinio monitoringo duomenimis, įgyvendintas kontroliuojamas deginimas davė reikšmingų rezultatų – tetervinų skaičius išaugo nuo 8 patinų 2012 m. iki 18 patinų 2018 m. O minėtoje teritorijoje 2012–2015 m.  atlikti botaniniai tyrimai parodė, kad kontroliuojamas deginimas prisidėjo prie atviresnes buveines mėgstančių rūšių – vėjalandės šilagėlės, smiltyninio gvazdiko – pagausėjimo.

2025 m. kovo 21-31 d. DNP buvo sėkmingai įgyvendinta kontroliuojamo miško paklotės deginimo gamtotvarkos priemonė, skirta žemyninių kopų atkūrimui. Kovo 21 d. darbai buvo įgyvendinami Musteikos,  kovo 28 d. Marcinkonių, o kovo 31 d. Lynežerio kopose. Iš anksto planuota gamtotvarkos priemonė jau pradiniame jos etape leido džiaugtis pozityviais pirmaisiais rezultatais – buvo aptikta palaipsniui didėjanti biologinė įvairovė, pastebėta, kad teritorijoje atsikuria šilumamėgės atvirų smėlynų augalų bei vabzdžių rūšys. Pozityviai nuteikia ir šiuo metu stebimi pokyčiai.

Skaitykite daugiau:

• DUK apie kontroliuojamą deginimą
• Informacinis leidinys
• Straipsnis „Kodėl kontroliuojamas deginimas yra naudingas?“
• Straipsnis „Ugnis miškuose – būdas išsaugoti retas Lietuvos augalų ir gyvūnų rūšis“
• Straipsnis „Charles Ruffner: „Miškų atkūrimui galėtumėte panaudoti kontroliuojamą deginimą“
• Straipsnis „Miškotyros ekspertai: ugnis – ne tik naikinanti, bet ir atkuriančioji jėga“

Bendrai finansuoja Europos Sąjunga. Išsakytas požiūris ir nuomonės nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ir Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomosios agentūros (CINEA) nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei paramą teikianti institucija nėra už juos atsakingos.