Gaisrų neliko – ėmė nykti rūšys: kodėl į miškus grąžinama ugnis?
Kontroliuojamas miško paklotės deginimas, kuriuo imituojamas savaiminis gaisras – gamtotvarkos priemonė, kuria siekiama išsaugoti nykstančias vabzdžių, augalų ir paukščių rūšis. Užsienyje plačiai taikomas kontroliuojamas deginimas aktualus ir nedideliuose plotuose Dzūkijoje. „Ankstesniais šimtmečiais ugnis miško kraštovaizdžiuose atliko labai svarbų vaidmenį, todėl daug rūšių yra prisitaikiusios gyventi gaisrų paveiktose teritorijose. Visiškai eliminuodami ugnį iš miškų, pamažu išstumiame […]
M. Karlonas: „Tai, kas per amžius mūsų krašte buvo natūrali gamta, šiandien atrodo neįprasta ir svetima“
„Viena didžiausių gamtotvarkos problemų – visuomenei ne visada lengva suprasti, kodėl saugomose teritorijose reikia žmogaus įsikišimo. Pats terminas „gamtotvarka“ gali skambėti sudėtingai ar net kiek senamadiškai, o visuomenėje gana gaji nuostata, kad geriausias būdas saugoti gamtą – palikti ją ramybėje ir leisti tvarkytis pačiai. Todėl įvairūs gamtotvarkos darbai iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti prieštaringi“, – […]
Dzūkijos nacionaliniame parke bus įgyvendinti kontroliuojamo deginimo gamtotvarkos darbai
Nuo rugpjūčio mėnesio antros pusės, esant tinkamoms oro sąlygoms, Dzūkijos nacionaliniame parke (DNP) bus pradėta įgyvendinti kontroliuojamo miško paklotės deginimo gamtotvarkos priemonė, skirta palaikyti ir atkurti miško buveinių, kurioms būdinga ugnies pažaida (tokių kaip Vakarų taiga ir Kerpiniai pušynai ar rečiau pasitaikantys Spygliuočių miškai ant ozų) gerą būklę. Ja rūpinasi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio […]
Po 37 metų pertraukos aptiktas vienas rečiausių Lietuvos ūsuočių – sengirinis grakštenis
Dzūkijos nacionaliniame parke, vykdant vabalų įvairovės tyrimus, buvo aptikta viena rečiausių Lietuvoje aptinkamų ūsuočių (Cerambycidae) rūšių – sengirinis grakštenis (Macroleptura thoracica). Jį, vykdydamas vabalų įvairovės tyrimus, aptiko LIFE integruoto projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ bendradarbis, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus darbuotojas ir Vytauto Didžiojo universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto magistrantas Kazimieras Martinaitis. Sengirinis […]
Palikti spręsti gamtai – ne visada geriausias sprendimas?
„Jeigu norime teritorijos atkūrimą palikti savieigai, pirmiausia turime atitaisyti tai, ką sugadinome. Tik tada gamta gali tvarkytis pati. Sakyti: „palikime gamtai“ po to, kai ją išderinome, nėra teisinga. Žmonės dažnai nesupranta, kad palikdami pažeistą teritoriją likimo valiai mes patys ir esame atsakingi už jos sunykimą“, – sako LIFE integruoto projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas […]
Talka Kretuonykščio pelkėje: prisidėti prie retos augalų rūšies išsaugojimo
Liepos 29 d. LIFE integruotojo projekto NATURALIT iniciatyva vyko talka Aukštaitijos nacionaliniame parke plytinčioje Kretuonykščio pelkėje, kuri priklauso Natura 2000 ekologiniam tinklui. Draugėn susirinkę projekto komandos nariai ir palaikytojai, lydimi gamtosaugos ekspertų – botanikės dr. Dalytės Matulevičiūtės ir entomologo Giedriaus Švitros – raitojosi rankoves vardan bendro tikslo – prisidėti prie nykstančios Lietuvos augalų rūšies ir […]
Nuo surasto lizdo iki gamtos apsaugos sprendimų
Liepos pradžioje Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Biržų regioniniame parke surengta „Miško paukščių lizdų atpažinimo“ stažuotė ne tik suteikė specialistams praktinių žinių apie plėšriųjų paukščių lizdų paiešką ir jų atpažinimą, bet dar kartą parodė, kokią reikšmę gamtos apsaugai turi surinkti duomenys. Mokymai buvo organizuoti LIFE integruotojo projekto „Naturalit” iniciatyva. Kiekvienas aptiktas lizdas, nauja saugomos rūšies radavietė […]
LRT radijo laidoje – apie žemyninių kopų atkūrimą Dzūkijoje ir rezultatus
LRT radijo laidoje „10-12“ buvo aptarti gamtotvarkos darbų rezultatai Dzūkijos nacionaliniame parke, kur įgyvendinamos priemonės padeda atkurti unikalias žemyninių kopų buveines ir didinti biologinę įvairovę. Laidoje dalyvavo Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos direktorius Eimutis Gudelevičius bei Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos lektorius, gamtosaugos ekspertas Žydrūnas Preikša. Dzūkijos žemyninės kopos – […]
Atvertos Dzūkijos kopos atgyja: sugrįžta augalų ir vabzdžių įvairovė
Prieš tris metus Dzūkijos nacionaliniame parke šalia Marcinkonių-Varėnos kelio buvo atvertos gamtiškai vertingos žemyninės kopos. Iš anksto planuota gamtotvarkos priemonė jau pradiniame jos etape leido džiaugtis pozityviais pirmaisiais rezultatais – buvo aptikta palaipsniui didėjanti biologinė įvairovė, pastebėta, kad teritorijoje atsikuria šilumamėgės atvirų smėlynų augalų bei vabzdžių rūšys. Pozityviai nuteikia ir šiuo metu stebimi pokyčiai. Dzūkijos […]
Trapus grožis, kurį svarbu saugoti: atkuriama šilagėlių populiacija
Dzūkijos kraštovaizdžiui būdingos vėjalandės šilagėlės – reti ir saugomi augalai –susiduria su išnykimo grėsme. Tinkamų buveinių mažėjimas, žmogaus veikla ir sudėtingos natūralios augimo sąlygos lemia, kad šios rūšies populiacijos silpsta. Siekdamos geriau suprasti šių augalų poreikius ir prisidėti prie jų išsaugojimo, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkės vykdo eksperimentinį vėjalandžių šilagėlių populiacijos […]